- visa
- vìsa adv. Rtr, LKT242(Lnkv), LKKII207(Zt), LKKXI165(Zt), LKKXVIII160,163(Zt) žr. 1 vis: Ažkinkė akėčion, ėm[ė] tuiną rankõs ir vìsa lauką akėj[o] LzŽ. O merguta vìsa šoka ir vìsa ūtarija LzŽ. Tos mergos vìsa važiuoja, vìsa prausiasi Lz. Kai trylika dvylika metų turėjau, vìsa lietuviškai [kalbėjo] Lz. Ir tada vìsa vyžus nešiojo Lz. Čertas vìsa botagu per kojas Lz. Visa gì any ūtarijo LzŽ. Ir jei bit močekaip duktė ir pas tą karalio dukterį važiav[o] vìsa svotai Zt. Aš i tep nieko nedirbu, aš vìsa guliu Zt. Atvažiuodindinėja generolas, nu ir vìsa vaikščioja pie tą vaiską Lz. Vienaip sesereip bit (gimė) vìsa sūnai, o kitaip – vis mergytės LKT403(Zt). | Baravykai par visa gardesni LKT394(Ap). Už vìsa geriausia, ką vyras negeria DrskŽ. Karas až vìsa blogiausia Lel. Duona až vìsa skanesnė Vžns.
◊ ×vìsa čỹsta visiškai viskas: Visa užčeravota, vìsa čỹsta negyvi: ir vaiskas, ir žmones (ps.) LzŽ.vìsa platõs ištisai: Tais žodžiais neuždraudžia Viešpatis ižrovimo arba nužudymo to arba šio žmogaus pikto, bet visa platõs visas piktas žmones DP85.
Dictionary of the Lithuanian Language.